šarma

1 šarmà sf. ppr. sing. (4) K, DŽ, NdŽ, (3) Š 1. Q411,419, R, MŽ, S.Dauk, Sut, N, K, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Plšk, Lbv, PnmŽ, Kdn šerkšnas: Medžius šarmà aptraukė Mrs. Nuo medžių šarmà krinta J. Vėtra šniokšdama dūzgena nuogus medžius ir barsto kruopeliais šarmą Žem. Šarma, aptraukdama medžių kamienus ir šakas, užstoja paukščiams maisto šaltinį T.Ivan. Balta šarma apsiklojusi snaudė giria rš. Žiemą šarmà – vasarą lytus Krš. Vėjas išpurtė visas šarmàs Krkl. Vėjas ištiks, ir po šarmų̃ (išnešios jas) Dkš. Tokia šarmà užkrinta kai sniegas Pgg. Iš atlydžio pritvinko medžiai šarmõs, kad ėmė šalti Trg. Jau šar̃mą pradėjo traukti, ims ir kaip reikant šalti Šv. Medžiai tokiom šarmõm kaba Pc. Visi medžiai ir krūmai aptrauktais yra parregiama šarma I. Vasario mėnesė[je] migla a šar̃mos – tai derlingi metai Erž. Kurie šarmos baidos, tus užpuls sniegas RBJob6,16. Jisai barsto šarmą nei pelenus CII294. Be miglelės, be šarmẽlės užsidėsi kepurėlę ant galvelės JV11. Snigo lijo, šarma krito, reik man namo eiti NS1054(Krk). Lietus nulyja, šarmà nukrinta ant mano žirgelio (d.) Plut. Šarma byra ant mano žirgelio LTR(Skdv). | prk.: Plaukeliai jo žilieji prilygsta šarmai žiemos prš. Amžius išrašė jų veidus giliomis raukšlėmis, nubarstė plaukus šarma sp. Juodi jo plaukai pabarstyti šarma rš. Štai pilka skara su sidabrinių pūkelių šarma rš. ^ Tie laikraščiai it šunie šarmà – jokios iš jų naudos! Užv. Tų plaukų kaip ant žąsino šūdo šarmà Lkv. Toki ano barzda kaip ant šūdo šarmà Tl. Jau uosčiukai lenda – kaip šarmà an kumelšūdžio užsidėjusi Rdn. Piemens ūsai kai šarmà ant mėšlo Ar. 2. šalna: Naktį buvo didė šarma Klp. Šįryt šarmà buvo Rsn. Jie (lapeliai) pabojo šalto rudenėlio šaltųjų šarmelių, šaltųjų vėjelių TŽI279. ^ Ko vypsai kaip lėlė, šarmos prigėrusi? LMD(Pp). ║ pašalas: Pavasarį išeina šarma iš žemės J. 3. prk. vargas: Esu matęs baisios šarmõs Pj. Veizėk, visi čia matę šarmõs Lkv.

◊ šùniui šarmà paguoda, džiaugsmas: Ir visa šùnie šarmà, kol iškulsma (kuliant gerai valgydina) Užv.